Pastatų energinis sertifikavimas

Atliekame pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, kurio metu nustatomas esamas energijos sunaudojimas pastate, pasiūlomos energijos taupymo galimybės bei priemonės energijai sutaupyti, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant jį energinio naudingumo klasei, kuri apibūdina pastato energijos vartojimo efektyvumą, išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas pagal statybos techninį reglamentą:

STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“

Pastato energinio naudingumo
sertifikatas 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal šio Reglamento reikalavimus įvertintas pastato energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė.

Išduotas pastatų energetinio naudingumo sertifikatas galioja 10 metų nuo sertifikato išdavimo.

Pastato energinį sertifikavimą turi teisę atlikti specialistas, turintis galiojantį pastatų energinio naudingumo sertifikavimo kvalifikacijos atestatą.

Pastatų energinio naudingumo sertifikato tikslas – sumažinti energijos vartojimą pastatuose, suteikti galimybę žmonėms susipažinti su pastatų energinio naudingumo klasėmis. Kiekvienam būsimam pastato savininkui svarbu turėti jo energinio naudingumo sertifikatą suteikiantį aiškią ir tikslią informaciją apie pastato energines savybes bei energijos sąnaudas, reikalingas šildymui, vėdinimui ar karšto vandens ruošimui. Ekspertas, vertindamas projektą, gali pateikti pasiūlymus ką reikėtų keisti, kad pastatas atitiktų aukštesnę energinio naudingumo klasę.

Pastato energinio naudingumo sertifikavimo eiga:

  1. Prašymas sertifikuoti pastatą.
  2. Pastato apžiūra ir sudėtingumo vertinimas.
  3. Sutarties pasirašymas.
  4. Pastato būklės duomenų lapo surašymas, pastato dokumentacija. Pagrindinių matmenų ir konstrukcinių elementų nustatymas (iš brėžinių, techninės dokumentacijos, vizualinės apžiūros matavimų).
  5. Energinio naudingumo skaičiavimas.
  6. Sertifikato registravimas ir išdavimas.
  7. Su sertifikatu pateikiama dokumentacija:
  • pastato energijos sąnaudų skaičiavimo rezultatai;
  • priemonių pastato energiniam naudingumui gerinti įvertinimas.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:

  • užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
  • užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
  • parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu, buto energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;
  • didesniems kaip 250 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos ir pastatams, kurių didesnę kaip 250 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto dalį sudaro viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties patalpos.

Minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi:

  • pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai;
  • maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
  • laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
  • nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
  • atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
  • poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
  • nešildomiems pastatams;
  • pastatams, kuriuose šildymo sezono metu palaikoma ne aukštesnė kaip 10° C temperatūra;
  • avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.